mėčioti

mėčioti
mė́čioti, -ioja, -iojo iter. mesti. 1. K mėtyti, svaidyti: Nemė́čiok uogų an žemės – traiškos Žlb. Gentys ir bendrai mėčiojo į ugnį meškos ir lūšių nagus, raudodamys ir garbindamys jo karės darbus S.Dauk. Po sodelį vaikščioju, obuolėlius mėčioju (d.) Nm. Viliojo mane, mėčiojo mane saldiniais obuolėliais LTR(Krp). | prk.: Supykęs jis paskubomis mėčiojo žodžius rš. Ans užgaules mė́čio[ja] Šts. Kaltybes mėčio[ja] ant kito P. Ant kitų mė́čio[ja] [kaltę], pats būdamas kaltas Šts. | refl.: Vaikai mėčiojosi bulvių lupenomis rš. ║ šalin mėtyti, kratytis kuo: Nuo savęs mė́čioti nenoriu J. Mėčioja kaip piktą piningą Kos152. ║ mostaguoti, mojuoti: Rankas mė́čio[ja] kalbėdamas Šts. Kad uodegą mė́čio[ja] katinas – keika Žr. 2. blaškyti į šalis: Vėjai tave blaško ir mėčioja Pč. O laivą viduj marių vilnys mėčiojo GNMt14,24. | refl.: Rėkia, klykia, mė́čiojas kaip piktų dvasių apsėstas Kp. Kumelė lipa piesta, mėčiojas į visas puses BsPII81. Matus arklys, kurs į šalis važiuojant mė́čiojas J. | prk.: Kai ėmė klausinėti, tai jis – mė́čiotis (vieną kartą vienaip sakyti, kitą kartą kitaip), ir sugavo meluojant Al. 3. refl. kaitalioti vietą, pereidinėti iš vietos į vietą: Mė́čiojas kaip šalna patoriais (nepabūva vietoje) Lkv. Ilgai kentėjo ji, vėžys mėčiojos po visą kūną LzP. Mė́čiojas tas kaltūnas į galvą Jdr. 4. refl. iš vienos vietos į kitą mėtyti, nebranginti: Mė́čiojo mė́čiojo, drabstė tą savo šimtasiūlę, o dabarčiuo neturi su kum apsivilkti Krš. | refl.: Ieškok prie kluono: mačiau kadaise mė́čiojos tenai Lkč. 5. eikvoti, išlaidauti: Abu su tėvu užpuolėva šaukti, kad teip mėčioja pinigus Pč. Ans Dievo doveną nemėčiojo be reikalo KlvrŽ. | refl.: Pataupus žmogus nemė́čiojas, nesvaidos Šts. 6. refl. persikreipinėti, persimetinėti: Epušinės lentos nepaprastai mė́čiojas Brs. Būs tiesus, nemėčiosis medis pjautas, kad mėnesio kumpimas prisipildo Šts. 7. refl. būti išrankiam, mėčiakotis: Mė́čiojasi, nežino nė pats, ko nori Jnšk. Ėsk, kas paduota, nėr ko besimė́čioti Pšl. Ligonis mė́čiojas, t. y. geidžia, ko nėra J.
◊ akìs (akimìs) mė́čioti žvilgčioti, dairytis: Mėčioja akis į visas šalis ir baisiai vaitoja Sz. Pravirstant durims, vyrai kas sykis godžiai mėčiojo akimis per duris V.Piet.
pėdàs (pė́dus) mė́čioti
1. bėgant ar einant daryti užuolankas, staigius posūkius, kad iš paliktų pėdų nesusektų kur nueita: Kiškis bėgdamas pėdàs mė́čioja Vv. Vagis pėdàs mė́čiojo Vv.
2. slėpti veiksmo pėdsakus: Nusikalto, todėl dabar mė́čioja pė́dus, kad nesusektų Lnkv. Gudrusis dėdė nė nemanė savo pėdų mėčioti Vaižg.
pinklès mė́čioti I išjuokti ką.
\ mėčioti; antmėčioti; apmėčioti; atmėčioti; įmėčioti; išmėčioti; numėčioti; pamėčioti; permėčioti; pramėčioti; primėčioti; sumėčioti; užsimėčioti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • mėčioti — vksm. Vaikai̇̃ mėčiojo akmenukùs į vándenį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atmėčioti — 1. tr. mėčioti iki kurios nors vietos, mėčiojant pasiekti, atmėtyti: Atmėčio[ja] kulkas ir į Skuodą, nors frontas, sako, Liepojo[je] Šts. 2. refl. atsisakinėti: Dabar jie vėl atsimėčioja [nuo savo žodžio, sutarties] Škn. mėčioti; antmėčioti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mėtyti — mėtyti, o, ė iter. mesti. 1. SD31,147,331, K svaidyti, mėčioti (šalin, žemėn, į ką): Niekas pinigų an kelio nemėto Ds. Akmenimis mėtau, žudau, užmušu R339. Ei, mėtė, baidė mane motynėlė raudonais obuolėliais JD1250. Kad jau gerai išgerdavo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pamėčioti — pãmėčioti, ioja, iojo žr. pamėtoti: 1. K Kam pãmėčioti KII81. 2. refl. Ko atėjai pamėčiotis iš mano vargo?! LzP …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antmėčioti — (ž.) tr. užmėčioti: Ant ežių reik šakų antmėčioti, kad vištos nekastum KlvrŽ. mėčioti; antmėčioti; apmėčioti; atmėčioti; įmėčioti; išmėčioti; numėčioti; pamėčioti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmėčioti — tr. 1. mėčiojant pridengti, apmėtyti: Apmėčiok daigus žabais, kad vištos nelįstų Rm. 2. audinio, drabužio pakraščius apsiūti, kad nebrigztų: Iš pradžių gizelis tik apmėčioti ir ardyti tegauna Brs. 3. refl. tr. atidavinėti: Apsimėčiojau skolas –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsigumečioti — apsigùmečioti apsirišti, apsimuturiuoti kuo nors: Apsigùmečiok gerai, ba šiandien labai šalta Srj. gumečioti; apsigumečioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gumečioti — gùmečioti, ioja, iojo tr. rišti, muturiuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmėčioti — tr. 1. J išsvaidyti: Išmėčiojau strypus, dabar reik surinkti KlvrŽ. ║ prk. išleisti: Išmėčio[jo] piningus vienu vakaru Vn. 2. nejučiomis po vieną pamesti, išmėtyti: Išmėčio[ja] pirštines KlvrŽ. Gerai susirišk, ka[d] neišmėčiotumi KlvrŽ. Arkliai,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • leidinėti — leidinėti, ėja, ėjo iter. dem. leisti. 1. duoti vis įeiti: Ar mes čia kelsimės juos leidinėti (įleisti po vieną)?! Rm. 2. suteikinėti laisvę: Parvažiavai?.. paleido? – Kas mane leidinės, kad niekas nebuvo suėmęs Žem. 3. atrišinėti: Leidinėja… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”